SITUACIJA:

Vairavote tėvų automobilį. Padarėte avariją.
Tėvų draudimo sutartyje nurodyta, jog automobilio nevairuos jaunesni nei 30 metų asmenys.
Jums šiuo metu – 25 metai. Avarijos metu buvo padaryta žalos už 8 000 Eur.
Draudimo kompanija pateikia pretenziją, kurioje reikalauja sumokėti 50 % atlygintos žalos sumos t.y. 4 000 Eur.

Kaip elgtis?

Dauguma žmonių patekę į tokią situaciją panikuoja. Tai suprantama. Reikalaujama suma didelė, o draudikas (draudimo kompanija) yra formaliai teisi. Tačiau tik formaliai. Šiame straipsnyje analizuosime kaip galima ginčytis ir gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Svarbūs yra keli esminiai momentai:

1. Draudimo sutartis buvo sudaryta vartojimo tikslais (t.y. draudimo sutartį sudarė ne įmonė ar asmuo, kurio tikslas yra pelno siekimas). Vartojimo tikslas reiškia, jog sutartis buvo sudaryta asmens asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti ir nebuvo akivaizdžiai susijęs su siekiu uždirbti pelną (Verslo ginčuose yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kurių čia neaptarsime).

2. Draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog automobilio nevairuos jaunesni nei 30 metų asmenys (t.y. draudėjas (Jūsų tėvai) žinojo/turėjo žinoti apie tokį reikalavimą ir ši sąlyga į draudimo sutartį nebuvo įtraukta per kažkieno klaidą).

3. Paprastai draudimo kompanija neturi teisės reikalauti atlyginti žalą (t.y. neturi teisės reikšti regresinio reikalavimo, kitu atveju – kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – draudimo sutartis apskritai prarastų savo prasmę), tačiau Įstatyme yra nustatyti konkretūs pagrindai, kada draudimo kompanija gali tokį reikalavimą pareikšti.

4. Šiuo atveju mums yra aktualūs keli teisės aktai (juos rasite straipsnio apačioje). Pirmajį iš jų pavadinkime – Įstatymu. Įstatymo 22 straipsnis nustato pagrindus, kai draudimo kompanija gali reikšti regresinį reikalavimą:

a) 22 straipsnio 1 dalis apibrėžia atvejus kai yra šiurkščiai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės (vairuota esant neblaiviam/apsvaigusiam, po eismo įvykio buvo vartojamas alkoholis/narkotikai, buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos arba žala padaryta tyčia ir pan.). Tokiu atveju draudimo kompanija paprastai įgyja teisę reikalauti iki 100 % žalos atlyginimo.

b) 22 straipsnio 2 dalis, būtent ji mums ir yra aktuali, apibrėžia atvejus, kai kelių eismo taisyklės formaliai nėra pažeidžiamos, tačiau pažeidžiama yra draudimo sutartis (pažeidžiama draudimo sutartyje nustatyta pareiga užtikrinti, jog transporto priemonės nevairuos jaunesni nei 30 metų asmenys arba pažeidžiama pareiga informuoti apie pasikeitusią draudimo riziką). Reikšdama reikalavimą šiuo pagrindu draudimo kompanija turi pareigą VISIŠKAI PAGRĮSTI ir PILNAI ĮRODYTI VISŲ civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (praktikoje ginčo atveju draudimo kompanijai tai padaryti nevisada būna paprasta).

c) Taigi vairuodamas automobilį ir neturėdamas 30 metų amžiaus Jūs pažeidėte pareigas numatytas draudimo sutartyje, todėl draudimo kompanija įgijo teisę reikalauti atlyginti dalį nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų (t.y. reikšti regresinį reikalavimą).

5. Konkreti dalis, kurios atlyginimo gali reikalauti draudimo kompanija yra nurodyta kitame teisės akte, kurį pavadinkime trumpai – Taisyklėmis. Taisyklių 59 – 67 punktai nustato kokioje apimtyje draudimo kompanija gali reikšti regresinį reikalavimą – mums aktualus yra 62 punktas ir jo 2 papunktis, kuris nurodo, jog:

Draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudimo kompanija gali reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

a) Paprastai privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyse apie padidėjusią draudimo riziką (automobilį buvo leista vairuoti asmeniui neturinčiam 30 metų) nustatoma pareiga informuoti per 3 darbo dienas po sužinojimo apie tokios rizikos padidėjimą – viena vertus tai reiškia, kad jei įvyksta eismo įvykis, teoriškai, jūs informavimo pareigą galite atlikti per 3 darbo dienas nuo tariamo sužinojimo momento ir tokiu būdu formaliai galėsite gintis tuo, kad nepažeidėte draudimo sutarties sąlygų (Jums kils tik pareiga sumokėti papildomą draudimo įmoką).

b) Antra – Draudimo kompanijos regresinius reikalavimus paprastai reiškia maksimalia apimtimi – reikalauja atlyginti 50 % išmokėtos sumos, TAČIAU – ypatingai svarbu pažymėti, jog Taisyklės nustato, jog 50 % išmokėtos sumos ir yra MAKSIMALI atsakomybės riba.

c) Ką tai reiškia? – Tai reiškia, kad teoriškai tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais draudimo kompanijos galėtų reikalauti 50 % išmokėtos sumos atlyginimo. Tai taip pat reiškia, jog draudimo reikalaujama suma yra nepagrįsta ir jos priteisti nėra teisinio pagrindo.

6. Turbūt kyla natūralus klausimas – kaip šie klausimai sprendžiami teisminėje praktikoje? O ši praktika yra žemesniųjų instancijų teismuose yra įvairi ir nevienareikšmiška, tuo tarpu pakankamai tvirtą teisės aiškinimo taisyklę suformavo tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais (ši nutartis pateikiama straipsnio pabaigoje kaip Nutartis Nr. 1), kurioje nurodė, jog:

„Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.”

7. Vis dėlto net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tinkamai neiškristalizavo draudiminės rizikos pasikeitimo kriterijų ir paliko tai padaryti žemesniųjų instancijų teismams. Todėl dažnai vertinant teismų sprendimus yra neaišku, kodėl teismas pasirinko tam tikrą dalį kaip teisingą, teisėtą ir sąžiningą žalos atlyginimo apimtį, nes ir pačių teismų argumentacija neretai atsiremia į teisės principus, kuriais remiantis iš esmės galima argumentuoti bet kokį sprendimą plačiau jo nepaaiškinus.

8. Visgi – o kaip turėtų būti? – LaimėtaByla.lt teisinių paslaugų biuro nuomone atlygintinos žalos dydžio įvertinimo kriterijai turėtų būti apibrėžti, aiškūs, nuoseklūs ir tiesiogiai susiję su draudiminės rizikos padidėjimo (pasikeitimo) apimtimi. Pavyzdį pateikiame žemiau:

a) Tarkime automobilį vairavo asmuo kuriam eismo įvykio metu buvo sukakę 25 metai, o teisės išlaikytos sukakus 18 metų amžių. Draudimo rizika buvo paskaičiuota asmenims ne jaunesniems kaip 30 metų amžiaus.

b) Priminsime, jog atlygintinos žalos dydis (procentais) turėtų būti tiesiogiai „surištas“ su draudiminės rizikos pasikeitimu. Taigi galime laikyti, jog asmeniui, kurio amžius yra 30 metų – draudimo rizika nepadidėja (padidėjimas – 0 %), tuo tarpu automobilį vairuojant asmeniui, kuriam yra vos 18 metų – draudiminė rizika padidėja maksimaliai (t.y. 50 %).

c) Tai reiškia, jog tam, kad preliminariai apskaičiuotume draudimo rizikos pasikeitimą turime draudimo rizikos pasikeitimą susieti su vairavusio automobile asmens metų skaičiumi (laikant, jog su kiekvienais metais skaičiuojant nuo 18 metų draudimo rizika vis proporcingai sumažėja, kol galiausiai asmeniui pasiekus 30 metų amžiaus ribą draudimo rizikos padidėjimas apskritai neatsiranda (kasmetinis draudimo rizikos sumažėjimas šiuo atveju siekia apytikriai 4 % per metus).

d) Remiantis šiuo preliminariu skaičiavimu minėtas asmuo padaręs eismo įvykį būdamas 25 metų amžiaus, turėtų pagrįstai tikėtis ne didesnio kaip apytikriai 22 procentų draudimo kompanijos atlygintos žalos dydžio regresinio reikalavimo, nes tik toks reikalavimas galėtų būti laikomas pagrįstu.

e) TAČIAU – atkreiptinas dėmesys, jog šis skaičiavimas yra tik preliminarus. Tai reiškia, jog tam, kad būtų galima dar labiau sumažinti atlygintinos žalos dydį turi būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip:

1) Ar asmuo yra linkęs šiurkščiai prasižengti ir nesilaikyti kelių eismo taisyklių;

2) Koks ankstesnių šio asmens eismo įvykių skaičius, kokiomis aplinkybėmis jie įvyko;

3) Ar asmuo ėmėsi priemonių galimai žalai sumažinti bei ar laikėsi kelių eismo taisyklių eismo įvykio metu.

4) Ar labiau patyręs vairuotojas (30 metų) būtų galėjęs išvengti tokio eismo įvykio t.y.
ar eismo įvykis buvo nulemtas išskirtinai tik asmens patirties stokos ar buvo ir kitų faktorių?

5) Ar asmuo yra įgudęs vairuotojas, yra įpratęs važinėti tokiomis eismo sąlygomis ir pan.

 

Taigi – kaip elgtis, jei pateikote į aukščiau nurodytą situaciją?

a) Bandyti su draudimo bendrove tartis taikiai. www.LaimėtaByla.lt  teisinių paslaugų biuras siūlytų neskubėti sudarinėti taikos sutarties draudimo bendrovės pasiūlytomis sąlygomis, nors ir būtų žadamas įmokų išdėliojimas laike (per kelis metus).

b) Visų pirma todėl, kad prievolė mokėti draudimo kompanijos nurodomas sumas Jums apskritai gali neatsirasti. Siūlytume išsianalizuoti draudimo kompanijos pateiktą pretenziją ir pateikti motyvuotus atsikirtimus bei pasiūlyti savo sąlygas. Tuomet jau galima svarstyti apie taikos sutarties sudarymą.

c) Visų antra todėl, kad Jūs dar turite galimybių ginčą išspręsti neteisminiu keliu – dėl ginčų kylančių iš draudimo teisinių santykių vartotojai gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris yra privaloma ikiteisminė vartotojų ginčų su draudikais institucija ir kuris gali tenkinti vartotojo reikalavimą bei pripažinti neteisėtomis draudimo kompanijos pretenzijas. Net jei Lietuvos Bankas ir nepriimtų Jus visiškai tenkinančio sprendimo – ginčo nagrinėjimą galėsite perkelti į teismą (jei draudimo kompanija vis dar nesutiks su Jumis pasirašyti taikos sutarties galite sėkmingai „užtempti“ mokėtinos sumos mokėjimo terminą maždaug 18 – 36 mėnesiams).

d) Kilus ginčui – draudimo kompanijos paprastai yra linkusios nusileisti ir sumažinti savo reikalavimo apimtį, vis dėlto – paprastai tam būna reikalingi tvirti teisiniai argumentai iš Jūsų pusės. Kita vertus – draudimo kompanijos dėl nedidelių sumų (iki 500 – 900 Eur) nevisada imasi teisinių veiksmų ir reiškia pretenzijas žalą padariusiam asmeniui.

Prieš imantis bet kokių veiksmų – teisinė konsultacija ir situacijos įvertinimas visada yra pravartu bent jau tam, kad nurodytume kryptį, kuria Jums palankiausia kreipti savo argumentaciją.

 

Naudoti šaltiniai:

* – Įstatymas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (aktualūs straipsniai – 12 ir 22), (Nuoroda – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4961DA7FA79F/CVIVwsIWdL).

 

* – Taisyklės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 Nutarimas Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (aktualūs punktai – 59 – 67),  (Nuoroda – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.02FA862BDCE8/iFlmRZMOEP)

 

* – Nutartis Nr. 1 – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 105-123 (aktualūs punktai – 41 – 44),  (Nuoroda – http://eteismai.lt/byla/189762797619572/e3K-3-380-969/2016)

 

Tai buvo www.LaimėtaByla.lt įrašas.
Susisiekti galite telefonu – +370 658 03 990 arba el. paštu info@laimetabyla.lt.