[STRAIPSNIO ESMĖ]. Šiame straipsnyje pasidalinsime praktinėmis įžvalgomis apie bendraturčius siejančius teisinius santykius, apie tai kaip sprendžiami bendraturčių ginčai, kaip vyksta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimas tarp bendraturčių bei kokie tokiam atsidalinimui taikomi kriterijai, kada sprendžiant bendraturčių ginčą tikslinga taikyti bendrosios dalinės nuosavybės padalijimą natūra, o kada taikytina kompensacija pinigais (kai vienas bendraturtis prarandantis dalį bendrosios dalinės nuosavybės gauna už tai kompensaciją pinigais ar kitu turtu iš kito bendraturčio). Trumpai tariant – šiame straipsnyje bus aptariama iš esmės viskas ką reikėtų žinoti apie bendraturčių ginčų sprendimą ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

[DISCLAIMER]-DĖMESIO – Šis straipsnis yra vienas išsamiausių šiuo metu internete esančių straipsnių apie bendraturčių teisinius santykius ir juos reglamentuojančias procedūras (įskaitant atveju, kai bendraturtis gali reikšti ieškinį teisme). Vis dėlto, šiame straipsnyje esanti informacija neturėtų būti laikoma teisiniu patarimu, o vertinama kaip teisinės įžvalgos ir subjektyvi nuomonė. Visi konkretūs klausimai turėtų būti aptariami teisinėje konsultacijoje.

II. Teorinės galimybės atidalinti sklypą/butą ar kitą turtą tarp bendrasavininkų:

2.1. [Ginčų sprendimo tvarka]. Bendraturčių teisiniai klausimai sprendžiami arba bendru sutarimu arba teismo tvarka (LR CK 4.75 straipsnis). Jokių kitokių variantų ar neteisminių (notarinių) procedūrų išspręsti atidalijimo klausimui vienašališkai nėra. Notaras gali tik patvirtinti susitarimą, jei toks sudaromas, bet tam visais atvejais būtinas abiejų šalių susitarimas.

2.2. Bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas gali vykti iš esmės tik 2 būdais:

2.2.1. [Paprastesnis būdas]. Nustatant naudojimosi sklypu tvarką (LR CK 4.81 straipsnis):

2.2.1.1. Naudojimosi tvarka nustatoma tarpusavio sutarimu arba teisme. Naudojimosi tvarkos nustatymas yra paprastesnis būdas ir yra skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

2.2.1.2. Naudojimosi tvarka nustatoma sudarant atskirą rašytinį susitarimą dėl to kaip ir kokiu būdu bus naudojamąsi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia. Notarinis patvirtinimas aktualus tik tuo atveju, jei vienas iš bendraturčių ketina parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o naujam savininkui – tokiu atveju „naujajam“ bendraturčiui naudojimosi tvarka, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre – nebus privaloma. Tačiau tai neturi reikšmės, nes bendraturčiai visada išsaugo ir bet kuriuo metu turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo (net jei ji ir buvo patvirtinta notariškai), taigi notarinis patvirtinimas aktualus tik tokiu atveju, jei naudojimosi tvarka Jums yra ypatingai palanki.

2.2.1.3. Taip pat – naudojimosi tvarkos nustatymas nepanaikina bendrosios dalinės nuosavybės (ir pareigos parduodant turtą pirmiausia jį pasiūlyti įsigyti bendraturčiui) – ji išlieka, tačiau bet kuris bendraturtis bet kada gali kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (jos pasibaigimo ir atskiro nuosavybės objekto suformavimo – tai atskiras pagrindas, kuris yra aptariamas toliau tekste).

2.2.1.4. Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo – vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) – išnyksta. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip – 1) informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.); 2) pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.). Nustatant naudojimosi tvarką – šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas. Paprastai atidalintų (kai suformuojamas atskiras ir nepriklausomas nekilnojamojo turto vienetas) patalpų/pastatų/sklypų rinkos vertė yra didesnė nei tų, kurie nėra atidalinti.

2.2.2. [Sudėtingesnis būdas]. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 straipsnis):

2.2.2.1. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas atsidalinęs savininkas turi atskirą daiktą bei teisę visiškai savarankiškai jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Atidalijimas taip pat vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme. Teismai prioritetą teikia atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui, nes atidalijus – mažiau varžomas savininko teisių įgyvendinimas.

2.2.2.2. Atidalijimo procedūra paprastai vyksta taip:

* – Rekomenduotina iš anksto susiderinti su bendraturčiais ar jie duos leidimą atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tuomet pradėti rengti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą. Vis dėl to, jei bendraturčiai tokį leidimą duoda ir bendradarbiauja, tuomet:

1) atliekami kadastriniai matavimai (atlieka projektuotojas/matininkas) ir parengiamas atidalijimo planas, kuriame suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto vienetas (pvz. – žemės sklypui turi būti parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tokiam projektui parengti aktualūs teisės aktai yra – Žemės įstatymo 40 straipsnis, teritorijų planavimo įstatymas, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).

2) Šiam planui pritarti ir jį patvirtinti turi bendraturčiai t.y. tie bendraturčiai, kuriuos liečia toks atidalijimas (šiuo atveju – 100 proc. bendraturčių). Taip pat paprastai apie atidalijimo sprendinius ir bendraturčių pritarimą pranešama atsakingai institucijai (pvz. Nacionalinei žemės tarnybai).

3) Procedūra baigiama užregistruojant pakeitimus Registrų centre.

2.2.2.3. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės gali vykti natūra arba sumokant kompensaciją pinigais (toliau aptariamas kompensacijos pinigais ar kitu turtu sumokėjimas yra išimtinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas):

1) Šis būdas yra išimtinis tuo, kad jei kitas bendraturtis su tokiu būdu nesutinka ir yra galimybės tokio būdo netaikyti – teismas turi teikti prioritetą kitiems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdams. Šio išimtinio būdo taikymui yra nustatytos kelios sąlygos – 1) visų pirma turi būti sprendžiamas daikto padalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai; 2) Tik nesant galimybės padalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams, gali būti priteista kompensacija pinigais. (LAT 2008-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-7-466/2008, Šiaulių apygardos teismo 2016-06-20 nutartis Nr. 2A-576-357/2016). Visais atvejais teismas prioritetą turėtų teikti daikto atidalijimui natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kompensacija yra mokama todėl, kad viena šalis praranda dalį nuosavybės, o kitos šalies nuosavybės apimtis padidėja ir už tai antroji šalis turi kompensuoti pirmajai šaliai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: 1) pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) kompensacija paprastai priteisiama atidalijimo siekiančiam bendraturčiui; 3) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT 2016-12-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-556-687/2016, 2015-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-441-378/2015)

2) Kam mokama kompensacija? – Kompensacija paprastai yra išmokama atsidalinti siekiančiam bendraturčiui (paprastai Ieškovui). Ieškovas pasiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą ir paprastai būtent jis turi atsisakyti jam priklausančios nuosavybės dalies mainais į išmokamą kompensaciją t.y. kito ar kitų bendraturčių nuosavybė padidėja Ieškovui priklausančia dalimi, o jis už prarastą nuosavybės plotą gauna kompensaciją. Teismų praktikoje laikomąsi pozicijos, jog kompensacija priteisiama prašančiam atsidalinti, tačiau išskirtiniais atvejais yra galima priteisti kompensaciją ir be savininko sutikimo (t.y. perimti dalį bendraturčio turto ir jam išmokėti kompensaciją, nors jis jos ir neprašė):

„Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalinti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (LAT 2003-09-08 nutartis byloje 3K-3-780/2003, šalys – V. J. v. S. B).

3) [Vertinami kriterijai]. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo turi įvertinti ar kito bendraturčio finansinės galimybės leidžia išmokėti kompensaciją (t.y. ar nesusidarys situacija, kai dėl kompensacijos išmokėjimo turės būti (iš varžytinių) parduodama kito bendraturčio nuosavybė – teismai laikosi pozicijos, kad tokie atvejai neturėtų būti toleruojami). Paprastai teismai, esant prašymui, kompensacijos sumokėjimą išdėsto pageidaujamam, bet protingam laikotarpiui.

4) [Vertinami kriterijai]. Teisinga kaina. Už prarandamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį išmokama kompensacija turi būti teisinga. Teisinga reiškia atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę pagal atidalijimo metu galiojančias rinkos kainas. Neretai šioje vietoje kyla ginčų – ką galima laikyti rinkos kaina? Šalys paprastai renkasi vieną iš kelių variantų – 1) rinkos kainą, kuri nustatyta registrų centro turto masinio vertinimo metu (nevertinant individualių daikto požymių ir ypatybių) – tai paprasčiausias kelias 2) Išsikviečiant turto vertinimo ekspertą ir skiriant turto vertinimo ekspertizę (ekspertai neretai nustato tokią kainą, kokios pageidauja asmuo, kuris atsiskaito už paslaugas. Ekspertizių kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų) 3) Vertinant realią turto įsigijimo kainą. Rinkos kainos nustatymas yra reikalingas kaip atskaitos taškas pagal kurį apskaičiuojama kompensacija.

5) Taip pat gali būti taikomas mišrus atidalijimas – kai dalis turto atidalijama, o už likusią dalį sumokama pinigais. Įmanomi ir variantai, kai vietoje kompensacijos bendraturčiui perleidžiama dalis kitokios nuosavybės – visais atvejais siekiama įgyvendinti bendradarbiavimo ir kooperacijos principus. Pasirinktas atidalijimo būdas turi geriausiai apginti daugumos bendraturčių interesus ir nepažeisti nė vieno iš bendraturčių teisių į jo turimą dalį.

2.3. [ĮŽVALGOS IŠ TEISMŲ PRAKTIKOS]. Teismų suformuoti kriterijai atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės:

2.3.1. Pirmiausia prieš siekiant atidalinti iš BDN turi būti išsiaiškinama ar nėra ginčo dėl bendraturčiui priklausančios dalies dydžio. Prašomas suformuoti daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Atidalyti prašantis bendraturtis taip pat turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pagrįsti jo suformavimo būdą (LAT 2009-11-03 nutartis byloje 3K-3-476/2009).

2.3.2. Bendraturtis turi teisę tik į santykinį atidalijimą (savo dalies atidalijimą), kitiems bendraturčiams priklausančias dalis paliekant nepakitusias. Bendraturtis neturi teisės reikalauti absoliutaus atidalijimo – atidalijimo iš kurio pasitraukia visi bendraturčiai t.y. kai sumažėja ne tik bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (visi susiję daiktai) tampa asmeninės nuosavybės objektu (2016-03-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas byloje 2-30-251/2016).

2.3.3. Atidalinimo būdas, kai yra susmulkinami nekilnojamojo turto objektai ir jie paliekami valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kitiems bendraturčiams, esant techninėms galimybėms racionaliai atidalinti vienam iš bendraturčių priklausančią dalį, neturėtų būti taikomas (Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartis byloje 2A-929-658/2015) – pvz. situacija, kai atidalijamas sklypas, tačiau paliekami neatidalinti pastatai esantys ant sklypo.

2.3.4. Bendraturčiai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai bendradarbiauti ir kooperuotis:

„Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009), nurodoma, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (LAT 2014-07-04 nutartis byloje 3K-3-367/2014).“

Tai reiškia, kad kitas bendraturtis nebūtinai turi pasiūlyti alternatyvų atidalijimo variantą, bet tiesiog ginčyti, kad pateiktas atidalijimo variantas netinkamas. Įrodyti, kad pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra geriausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus turi bendraturtis, kuris tokį atidalijimo projektą pasiūlė. Tuo tarpu nustatant naudojimosi daiktu tvarką, su pasiūlyta daikto naudojimosi tvarka nesutinkantys bendraturčiai turėtų pateikti tvirtus nesutikimo argumentus bei pasiūlyti savo alternatyvą.

 

2.3.5. Atsidalinimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas/pasiūlymas yra optimaliausias ir geriausias konkrečioje situacijoje:

„Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (LAT 2016-07-05 nutartis byloje 3K-3-347-248/2016, 26 punktas)“. (Neproporcinga žala turėtų būti suprantama kaip nepropocingai sumažėjusi ekonominė daikto vertė arba iš esmės sumažėjusios galimybės naudotis daiktu pagal tiesioginę paskirtį)

„Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Minėtos nutarties 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (LAT 2018-06-29 nutartis byloje 3K-3-255-248/2018).“

„Jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą.“

Praktiškai tai reiškia, kad atsidalinimo siekiantis bendraturtis turės parengti ir pateikti įvairius su atsidalijimu susijusius projektus (vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimo ar rekonstrukcijos projektą, duomenis apie tokio projekto įgyvendinimo kainą ir pan.) bei įrodyti, kad jo siūlomas variantas (įvardijamas projekte) geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus.

2.3.6. Atidalijimas taip pat gali būti mišrus – kai atidalijamas ne visas bendrosios dalinės nuosavybės teise egzistuojantis turtas, dalį tokio turto paliekant bendrąją daline nuosavybe.

„Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis. (LAT 2018-06-29 nutartis byloje 3K-3-255-248/2018)“.

2.3.7. Prioritetas teikiamas atidalijimui, o ne naudojimosi tvarkos nutatymui:

„Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (LAT 2014-03-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-30 nutartis e2A-384-479/2017).“

„Tik negalint atidalinti daikto natūra nustatoma naudojimosi daiktu tvarka (2016-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje e2A-1376-459/2016)“

2.3.8. Dėl bendraturčiams pristatomo projekto ir jų nesutikimo motyvuotumo:

„Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2018-10-26 nutartis byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).“

2.3.9. Kas turi teisę reikalauti atidalijimo?

Reikalauti atidalijimo gali tiek bendraturtis, tiek ir bendraturčio kreditorius siekdamas iš atidalintos dallies išieškoti skolą. Teisė reikalauti atidalijimo yra absoliuti ir šalims reikia tik suderinti valią dėl atidalijimo būdo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Tai buvo LaimėtaByla.lt įrašas.
Jei šis įrašas Jums buvo naudingas, pravartus, ar suteikė kitokios apčiuopiamos arba potencialios naudos,
kviečiame mus rekomenduoti (like’inti) ir naudotis mūsų paslaugomis.