Pavyzdžiui nusipirkus megztinį, kuris per pirmuosius 3 mėnesius išsitampė.
Suknelę, kuri po keleto skalbimų išbluko
.
Batus, kurių užtrauktukas po pusmečio sugedo.
Kelnes, kurios po metų laiko prairo dėl nekokybiškos siūlės ir pan.

  1. Pirkėjas remdamasis sutartine arba įstatymine garantija turi teisę savo pasirinkimu reikalauti:

1) Netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamos kokybės daiktu (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) Atitinkamai sumažinti pirkimo kainą (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ta apimtimi, kuria sumažėjo daikto vertė;

3)  Neatlygintinai pataisyti daiktą arba padengti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

4) Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šis pirkėjo teisių gynybos būdas galimas tik jei pažeidimas yra esminis ir pirkėjas iš esmės negavo iš daikto to ko pagrįstai tikėjosi įsigydamas daiktą;

1.2. Taigi pirkėjas (nepriklausomai nuo to jis yra fizinis ar juridinis asmuo) turi teisę savo nuožiūra pasirinkti ir reikalauti, kad prekė būtų pataisyta arba pakeista nauja, o jei to padaryti neįmanoma (pvz. pakeisti naudotą automobilį nauju naudotu automobiliu) ar tai reikalautų neproporcingų pastangų – atitinkamai sumažinti prekės kainą arba atsisakyti sutarties ir ją nutraukti (susigrąžinant viską ką yra perdavęs pardavėjui ir atiduodamas pardavėjui visa tai ką yra iš jo gavęs). Sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra vienas kebliausių teisių gynimo būdų, nes pirkėjas turi įrodyti, kad iš daikto apskritai negavo to ko tikėjosi.

Pavyzdžiui – nusipirkus naudotą automobilį, kurį Gariūnuose pardavė įmonė ir paaiškėjus, jog automobilio rida buvo atsukta (deklaruota – 50 000 km, o reali – 120 000 km), galimybės automobilį pataisyti arba pakeisti nauju reikalautų iš esmės neproporcingų pastangų, todėl pirkėjas realiai galėtų pasirinkti tik reikalauti sumažinti automobilio kainą, kurią jau buvo sumokėjęs.

Tuo tarpu sutarties atsisakyti būtų sudėtinga nebent pirkėjas įrodytų, jog automobilis dėl didesnės ridos iš esmės neatitinka poreikių buvusių pirkimo sutarties sudarymo metu (Pvz. pirkėjas prieš įsigydamas automobilį būtų nurodęs, jog automobilis perkamas tam, kad būtų galima dalyvauti lenktynėse, kuriose negali dalyvauti didesnę nei 70 000 km ridą turintys automobiliai).

Kainos sumažinimas (net po to kai ji buvo sumokėta) šiuo atveju būtų tinkamiausia teisių gynimo priemonė. Kaina galėtų būti sumažinta proporcingai ta verte, kurią perduotas automobilis turėjo, palyginti su kaina už kurią buvo įsigytas. Tačiau šiuo atveju geriausia būtų buvę iš anksto susitarti dėl tam tikro dydžio baudos, jei daiktas neatitiktų deklaruotų parametrų, mat įrodyti kokią vertę daiktas prarado dėl didesnės nei deklaruota ridos būtų itin sudėtinga, o atskaitos taškas ko gero būtų vidutinė rinkos (t.y. panašių automobilių) vertė.

 

  1. Garantijos taikymas:

2.1. Tam, kad pirkėjas galėtų reikalauti taikyti įstatyminę (ar kitokią) garantiją jis turi turėti prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – pirkimo čekį, kvitą, priėmimo-perdavimo aktą, grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, sąskaitą faktūrą ar jos apmokėjimą ir panašiai.

2.2. Kartais pirkėjai pirkimo dokumetus pameta ar praranda, o išduoti čekiai net ir juos laikant sandariai – išblunka ir suplyšta (pvz. Maximos čekiai). Todėl geriausia – svarbius pirkimo dokumentus saugoti atskirame aplanke (įmautėje) arba iš anksto pasidaryti jų kopiją (atšviesti, nufotografuoti), kurią galėtumėte saugoti patikimoje vietoje ar laikmenoje.

REKOMENDUOJAME už svarbius pirkinius atsiskaityti mokėjimo kortele (arba pavedimu) – tokiu atveju netgi praradę čekį (pvz. jam išblukus ar jį pametus) galėsite pareikalauti pardavėjo išduoti čekio kopiją – tam Jums reikės pardavėjui pateikti banko išrašą, jog konkrečią dieną buvo pirktos prekės iš konkretaus pardavėjo (pardavėjas turi turėti galimybę atsekti konkretų pirkimą).

2.3. Patikimiausias būdas vis dėlto yra čekius fotografuoti ir saugoti atskirame aplanke, kurį prireikus visada galėtumėte pasiekti.

 

  1. Pirkėjas siekdamas įgyvendinti vieną iš teisių gynimo priemonių turi:

3.1. Nuvykti arba raštu kreiptis į pardavėją, kad prekė būtų 1) pataisyta arba 2) pakeista nauja arba 3) sumažinta jos pirkimo kaina arba 4) nutraukta sutartis ir grąžinti sumokėti pinigai. (LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis)

3.2. Pardavėjas nesutikdamas su vartotojo pareikštu reikalavimu turi per 14 dienų pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais bei nurodyti kur vartotojas turi teisę kreiptis dėl ginčo išsprendimo (paprastai tai bus vartotojų teisių apsaugos tarnyba). (LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Kai kurie pardavėjai pavyzdžiui Akropolyje įsikūrusi drabužių parduotuvė pavadinkime ją – ZHARA – nevisada sutinka tenkinti vartotojų reikalavimus – ypač jei tie reikalavimai pareiškiami praėjus 18 mėnesių po prekės (tarkime – kostiumo) įsigijimo.

Minėtas pardavėjas gavęs vartotojo reikalavimą, kartais pats pasirenka kokį prekės garantinio aptarnavimo būdą taikys (pvz. – daikto nekeis nauju, o tik sutaisys sugedusį užtrauktuką), nors tokie Pardavėjo veiksmai yra neteisėti, nes būtent vartotojui priklauso absoliuti teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą t.y. sumažinti kainą, reikalauti pakeisti daiktą nauju, suremontuoti daiktą arba nutraukti sutartį – pardavėjas neturi teisės rinktis kaip bus „taisomas“ daiktas (vis dėlto vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas ir adekvatus).

(Gavus tokio tipo pardavėjo atsakymą rekomenduotina iškart skųstis vartotojų teisių apsaugos tarnybai)

3.3. Vartotojas gavęs Pardavėjo atsakymą turi teisę per vienerius metus nuo pretenzijos pateikimo pardavėjui dienos kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą siekiant išspręsti ginčą (LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Kreipdamasis į VVTAT – vartotojas privalo nurodyti tik vieną savo reikalavimo pagrindą t.y. arba pataisyti daiktą arba jį pakeisti nauju arba sumažinti pirkimo kainą arba atsisakyti sutarties.

3.4. Kol ginčas vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) nagrinėjamas – garantinio termino senaties termino ėjimas sustabdomas ir atnaujinamas ginčą išsprendus. Garantinio termino eiga taip pat sustoja nuo kreipimosi su pretenziją į pardavėją dienos iki dienos kol gaunamas pardavėjo atsakymas.

 

  1. Terminai:

4.1. Kalbant apie garantijas – LR Įstatymai iš esmės numato 3 tipų terminus:

a) Garantinis terminas2 metai per kuriuos pirkėjas gali pareikšti reikalavimą dėl daiktų kokybės – LR CK 6.338 str. 2 d. (Vartotojams – LR CK 6.663 str. 1d ir 10 d.)


b)
Pretenzinis terminas – šis terminas nurodo, kad pastebėjęs prekės trūkumą per protingą terminą turi pareikšti pretenziją pardavėjui (y. informuoti, jog daiktas turi trūkumų (sugedo)) – LR CK 6.327 str.

Protingas terminas konkrečiai nėra apibrėžtas, bet nebūtų protinga, jei prekės trūkumą pastebėjai po 2 mėnesių po pirkimo, į pardavėją kreipeisi likus 2 mėnesiams iki garantijos pabaigos. (Vėlgi – o kaip pardavėjas įrodys, kad trūkumą tu turėjai pastebėti anksčiau ar ne?)


c)
Senaties terminas kreiptis i teismą:

Vartotojams – 2 metai po garantinio termino pasibaigimo (LR CK 6.363 straipsnio 10 dalis).

Ne vartotojams – 6 mėnesiai (LR CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Šis terminas taip pat skaičiuojamas tik po to kai baigiasi garantinis (2 metų arba sutartinės garantijos) terminas.

Tam, kad būtų galima realizuoti teisę kreiptis į VVTAT arba Teismą visada pirmiausia būtina informuoti pardavėją apie pastebėtus daikto trūkumus prašant juos ištaisyti BEI šią informavimo pareigą įgyvendinti per garantinio termino galiojimo laikotarpį.

 

  1. Ginčai sprendžiami:

5.1. Vartotojų ginčai su verslininkais – Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje arba bendrosios komptencijos teisme (ginčo instituciją renkasi vartotojas).

5.2. Ne vartotojų-verslininkų ginčai – bendrosios kompetencijos teismuose.  (Šiuo atveju pirmiausia rekomenduojame apsikeisti pretenzijomis)

 

 

* Atsitiktiniai klausimai:

1) Jei dėl netinkamos prekybės prekės būtų kreiptąsi paskutinę termino dieną ir pardavėjas ją pakeistų nauja tinkamos kokybės preke, kas atsitiktų su prekės garantiniu terminu? Ar pardavėjas galėtų pakeisti prekę kita netinkamos kokybės preke, nes garantijos terminas jau būtų pasibaigęs?

Pardavėjas prekę turėtų pakeisti nauja tinkamos kokybės preke. Tam, kad užtikrintų tinkamą prekės kokybę pardavėjas taip pat turėtų iš naujo pradėti skaičiuoti prekės garantinį terminą – taigi nauja prekė – naujas garantinis terminas. (Ši pozicija argumentuojama ES teisės aiškinimu ir įvertinant suformuotus ne Lietuvos teismų precendentus panašiose bylose)

 

2) Jei pats taisau daiktą ar tai lemia, kad prekei garantija nustoja galioti, jei garantijos sąlygose tokie veiksmai nėra leidžiami?

Pavyzdys – Ar garantija nustos galioti ir pardavėjas galės teisėtai atsisakyti remontuoti kompiuterį, jei kompiuteryje aptiks piratuotą (nucrackintą/nulaužtą) programinę įrangą?

             Klausimas sudėtingas ir turi keletą svarstytinų aspektų:

Sutartinė garantija – kadangi sutartinė garantija duodama iš esmės dėl pardavėjo geranoriškumo ir minėtas piratavimas būtų garantijos sąlygų pažeidimas teoriškai pardavėjas turėtų teisę panaikinti garantiją. (Tai formalus, bet vyraujantis požiūris).

TAČIAU – pardavėjo nutrauktą garantiją (ir atsisakymą prekę remontuoti) būtų galima ginčyti VVTAT arba teisme nurodant, jog Pardavėjas privalo įrodyti, jog būtent Jūsų veiksmai (nelegaliai parsisiųsta programinė įranga) ir lėmė gedimo atsiradimą – kaip jau buvo minėta tą įrodyti pardavėjui būtų sudėtinga, nes tektų įrodyti aplinkybę, jog daikto gedimas yra tiesiogiai priežastingai susijęs su nelegaliai įdiegta programine įranga.

(Jei reikėtų reikėtų rinktis puses – LaimėtaByla.lt teisinių paslaugų biuras “duotų” 70 % tikimybę, kad byla bus išspręsta pirkėjo naudai ir tik 30 % – kad byla laimės pardavėjas).

Tai buvo www.LaimėtaByla.lt įrašas.

Susisiekti galite telefonu +370 658 03 990 arba el. paštu – [email protected]