Įmonėse tapo populiaru pradėti bendradarbiauti su paslaugas teikiančiais išoriniais specialistais (freelanceriais), o ne juos samdyti pagal darbo sutartį.

Toks populiarumas turi savo pagrindą – tai patogu, nes freelanceriams Jūs neįsipareigojate taip kaip darbuotojams, be to tai ekonomiška – dirbti su asmeniu nesudarius darbo sutarties yra gerokai pigiau.

Taigi kuo teisine ir ekonomine prasme skiriasi susitarimo įforminimas renkantis darbo sutartį vs paslaugų sutartį?

  • Sutarties tikslai – Freelanceriai paprastai samdomi trumpesniems darbams (arba apskritai tik atskiriems projektams ar jų dalims) atlikti, tuo tarpu asmenys pagal darbo sutartį samdomi nuolatinei įmonės procesų priežiūrai.
  • Darbo pobūdis – Freelanceriai paprastai ypač gerai išmano savo sritį ir joje specializuojasi, tuo tarpu įmonės darbuotojų darbų spektras gali būti platesnis, tačiau mažiau koncentruotas t.y. darbuotojai nevisada turi galimybę specializuotis konkrečioje srityje, todėl jų kompetencijos žemesnės lyginant su laisvai dirbančiaisiais.
  • Ūkinė-komercinė rizika – Freelancerių atlyginimas paprastai tiesiogiai priklauso nuo to kiek labai būsite patenkintas jo atliktu darbu t.y. jei freelanceris nepadarys to ką įsipareigojo atlikti sutartyje  – galėsite ne tik apskritai jam nemokėti, bet ir paprašyti nuostolių atlyginimo (išskirtiniai atvejai). Tuo tarpu darbuotojams atlyginimą mokėti paprastai turėsite nepriklausomai nuo jų darbo rezultato (tiesa – galimybė nustatyti kintamą atlyginimo dalį Jums išlieka). Taigi – tam, kad gautų atlyginimą darbuotojui paprastai priklauso tik atlikti darbo funkciją, tuo tarpu freelanceriui – užtikrinti rezultatą (Darbuotoją už blogą darbą galėsite tik atleisti ir/ar skirti įspėjimus, tuo tarpu freelanceriui formalių įspėjimų neskirsite, tačiau priešingai nei darbuotojui – pinigų galėsite nemokėti).
  • PavaldumasFreelanceriai skirtingai nei darbuotojai veikia visiškai savarankiškai – patys pasirinkdami tiek darbo laiką, tiek priemones darbui atlikti. Darbuotojui tuo tarpu priemones paprastai suteikiate Jūs, be to – turite teisę nustatyti kokiomis sąlygomis (kokiu laiku ir kurioje vietoje) jis dirbs, kada pietaus. Freelancerių skirtingai nei darbuotojų darbo laikas neturėtų būti siejamas su darbo tvarkos taisyklėmis, o nustatytas darbo laikas (jei toks nustatytas) turi būti itin  lankstus arba individualus.
  • Klientų skaičius – Freelanceriai paprastai turi ne vieną, bet bent keletą klientų (tarpusavyje nesusijusių įmonių), darbuotojai tuo tarpu turi tik vieną klientą – darbdavį.
  • Susitarimai – Su freelanceriais būdinga sudaryti konfidencialumo sutartis, tačiau ne nekonkuravimo susitarimus. Su darbuotojais tuo tarpu – abejas.

 

Kodėl aukščiau paminėti punktai yra svarbūs?

Nes LR VDI ir VMI kai kuriais atvejais pripažįsta, jog tarp šalių buvo ne paslaugų santykiai, o būtent darbo santykiai. Institucijos atlikdamos patikrinimus paprastai žiūri ne į sutarties sudarymo formą, o būtent į faktinį santykių pobūdį (t.y. nesvarbu kaip vadinsis Jūsų sutartis, jei bus darbo požymiai, institucijos tai kvalifikuos kaip darbo santykius ir suteiks galimybę tokią prezumpciją užginčyti teisme).

Svarbu paminėti, jog Jums kaip darbdaviui itin svarbu kaip bus kvalifikuoti teisiniai santykiai, nes:

1) Iš esmės skiriasi mokamų mokesčių dydis:

a) Visų pirma už darbuotoją mokesčius mokėti turi darbdavys. Mokesčius už freelancerį turi susimokėti jis pats.

b) Freelancerio mokestinė našta uždirbant 36 000 Eur per metus sudaro apie 19,19 %, o grynasis pelnas sudaro
29 091 Eur.

c) Už darbuotoją mokėtinus mokesčius nuo išmokamo atlyginimo „į rankas“ privalo sumokėti darbdavys t.y.:

15 % Pajamų mokestį;

6 % Sveikatos draudimo mokestį;

3 % Pensijų ir socialinio draudimo mokestį;

31,18 % Sodros mokestį;

Taigi per metus darbuotojo mokesčiai, kuriuos už jį sumokės darbdavys sudarys 36 247,12 Eur ir darbuotojui „į rankas“ bus išmokamas 21 000 Eur atlyginimas. Taigi darbuotojo ir freelancerio mokestinė našta skiriasi net ne procentais, bet kartais.

2) Iš esmės skiriasi suteikiamos garantijos:

Freelanceriai neturi tokių privilegijų kaip „apmokamos atostogos“, „išeitinė kompensacija“, „motinystės/tėvystės atostogos“ ir kitos su socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusios privilegijos (tiesa – jomis Freelanceriai gali pasirūpinti drausdamiesi savarankiškai).

Jeigu Jums bendradarbiaujant su freelanceriu būtų atliktas mokestinis patikrinimas ir būtų nustatyti darbo santykių požymiai (pvz. freelanceriui suteikiate darbo vietą ir priemones, yra griežtas darbo ir poilsio režimas (nuo 9 iki 18 valandos), su freelanceriu sudarėte nekonkuravimo susitarimą ir pan.), freelanceris turėtų teisę reikalauti pripažinti šiuos santykius darbo santykiais, ko pasekoje įgytų visas įstatymų nustatytas garantijas darbuotojui (pvz. galėtų pranešti, jog nuo kito mėnesio išeina motinystės atostogų ir Jūs turite pareigą išsaugoti jam darbo vietą).

Tam, kad aiškiai atribotumėte savo santykius su trečiaisiais asmenimis (paslaugų teikėjais -freelanceriais) sutartyje neužteks įdėti keletos punktų, jog „jokie iš šios sutarties atsirandantys santykiai negali būti pripažinti darbo santykiais / Šalys nesiekia sukurti darbo santykių / Paslaugų teikėjas veikia nepriklausomai ir savo priemonėmis tarp Šalių neatsirandant darbo santykių“ ir pan.

Tam, kad su valstybinėmis institucijomis iš tiesų nekiltų problemų (ir kad freelanceriai negalėtų skųstis ir valstybės institucijų reikalauti susiklosčiusius santykius pripažinti darbo santykiais) derėtų:

  1. Įsivertinti ar freelanceris atlieka konkrečius konkrečios srities darbus ar rūpinasi kasdieniais įmonės veiklos reikalais t.y. atlieka bendro pobūdžio darbus, nesirišant prie konkretaus rezultato.
  1. Ar Freelanceris dirba tik su vienu klientu ar su eile tarpusavyje nesusijusių klientų.
  1. Ar Freelanceris dirba naudodamas savo priemones ir veikdamas savo rizika ar priemones jam duoda klientas (darbo stalas / ofisas / kompiuteris / )
  1. Ar Freelanceriui nustatytas griežtas grafikas (atvykimą į darbo vietą kasdien nuo 9 valandos ir dirbama iki 17 valandos).
  1. Ar Freelanceriui vienokia ar kitokia forma privalomos darbdavio darbo tvarkos taisyklės (gali netgi būti perkeltos į paslaugų teikimo sutartį).
  1. Ar Freelanceris prisiima ūkinę komercinę riziką t.y. ar jam mokama už atliktą darbą ar tiesiog už dirbtą laiką.
  1. Ar yra nustatyta konkreti nekintama atlyginimo dalis nepriklausomai nuo darbo rezultato?
  1. Ar su freelanceriu sudarytas nekonkuravimo susitarimas?

 

Pakartotinai atkreipsiu dėmesį, jog institucijoms konstatavus, jog darbo santykiai atsirado šią prezumpciją turėsite nuneigti Jūs ir tai padaryti turėsite teisme. Kitu atveju turėsite sumokėti visas nesumokėtas socialinio draudimo įmokas už savo naująjį darbuotoją.

Tai buvo LaimėtaByla.lt įrašas.

Susisiekti galite telefonu +370 658 03 990 ar el. paštu info@laimetabyla.lt